„Ilgai diskutavome su mokyklų bendruomenėmis, mokytojais dėl ugdymo kokybės gerinimo, galimybių mokiniams gerai išmokti bazinių dalykų. Stebėdami nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimus, brandos egzaminų rezultatus matome vis prastėjantį matematikos žinių lygį, tai pabrėžia ir mokytojai praktikai, tai jau įsisenėjusi ir daug metų nesprendžiama problema. Todėl įsiklausius į nuomones priimtas sprendimas baigiamosiose pagrindinio ugdymo programos klasėse pastiprinti matematikos mokymą prieš mokiniams pereinant į vidurinį ugdymą“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Iki šiol 9 klasėje matematikai buvo skiriamos 3 pamokos, 10 klasėje – 4 pamokos. Nuo kitų mokslo metų suteikiama papildoma pamoka 9 klasėje, tad pamokų skaičius 9 ir 10 klasėse bus suvienodintas. Pridėjus papildomą pamoką devintokams, bus galima mokytis nuosekliau, labiau įtvirtinti žinias, skirti daugiau laiko svarbiausioms temoms.
Taip pat 9–10 (I–II gimnazijos) klasių mokiniams atsiranda galimybė atlikti ilgalaikį projektinį darbą. Mokyklose mokinių projektinė veikla populiari, ji patraukli ir mokiniams, nes atlikdamas projektą mokinys mokosi kitaip – per praktiką, tyrinėdamas, eksperimentuodamas. Baigiant pagrindinio ugdymo programą rekomenduojama atlikti ilgalaikį projektinį darbą, kurio trukmė gali būti ir vieneri mokslo metai. Šis projektinis darbas neprivalomas, moksleiviai galės rinktis savo nuožiūra. Aktualiausia gali būti ketinantiems atlikti baigiamąjį brandos darbą paskutinėse gimnazijos klasėse ir nori įgyti daugiau reikalingos patirties.
Įgyvendinant Sporto įstatymo nuostatas dėl didesnio mokinių fizinio aktyvumo ir palaipsninio fizinio ugdymo pamokų skaičiaus didinimo iki 3 val., nuo kitų mokslo metų viena pamoka padidintas pamokų skaičius fiziniam ugdymui 8 klasėje. Iki tol buvo 2 pamokos per savaitę, nuo rugsėjo planuojamos 3 pamokos.
Kita naujovė – mokiniams, kurie mokyklai atstovauja sporto varžybose, olimpiadose savaitgaliais, bus galima suteikti laisvą dieną, pavyzdžiui, prieš olimpiados dieną. Laisvų dienų suteikimo tvarką nusistatys mokykla. Siūlymas suteikti mokiniams laisvą dieną buvo gautas svarstant Bendrųjų ugdymo planų projektą.
Pritarta ir kitam siūlymui, kad mokymui nuotoliniu būdu mokykla ne karantino laikotarpiu galėtų skirti iki 30 proc. ugdymo laiko.
Atnaujintuose Bendruosiuose ugdymo planuose palikti praktikoje pasiteisinę sprendimai, pvz., dalykams skiriamų valandų skaičius nustatytas dvejiems metams, kad mokyklos pačios galėtų laisviau perskirstyti, išsidalinti ugdymo valandas, skirtas mokinių mokymosi poreikiams ir mokymosi pagalbai teikti. Taip pat išlieka ir kitos galimybės mokyklai: perskirstyti pamokas kitaip, nusistatyti mokinių vasaros atostogų pradžią, esant poreikiui keisti atostogų datas, pasirinkti pasirenkamuosius dalykus, nusistatyti trimestrų trukmę.
Bendruosiuose ugdymo planuose pirmą kartą atsisakoma dviejų atskirų dokumentų – Pradinio ugdymo bendrųjų planų ir Pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų planų, jie sujungiami į vieną. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo planai bus pateikti tik elektroniniu, mokykloms patogesniu formatu.
Švietimo ministro įsakymu tvirtinami bendrieji ugdymo planai nustato mokslo dienų skaičių, pamokų skaičių, apibrėžia kitus ugdymo ypatumus: mokymą namuose ir jam skiriamą pamokų skaičių, sugrįžusių ir atvykusiųjų asmenų mokymo organizavimą, mokymosi krūvių reguliavimą, specialiųjų ugdymo poreikių mokinių ugdymą ir kt. Švietimo įstatymas įpareigoja Bendruosius ugdymo planus atnaujinti kas dveji metai.
Bendrieji 2021-2022 ir 2022-2023 m. m. pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo planai
Komentuoti