Nuoširdžiai sveikiname garbingus jubiliatus sulaukus prasmingų gyvenimo sukakčių. Jūsų nueitas kelias – tai patirties, išminties ir kantrybės pamoka. Tegul kiekviena diena būna kupina artimųjų šilumos, pagarbos ir džiugių akimirkų, o širdyje visada gyvena ramybė bei dėkingumas už gražiai nugyventus metus.
Monika BUINAUSKIENĖ gyvenanti Pagėgiuose vasario 4 d. paminėjo 85 – ąją gimimo dieną. Kilusi iš Rokiškio rajono, Žiobiškių kaimo, Monika į Pagėgių kraštą atvyko pagal paskyrimą ir čia atrado savo namus. Augusi dviejų brolių apsuptyje, ji nuo mažens išmoko bendrystės, rūpesčio ir atsakomybės vertybių, kurios lydėjo ją visą gyvenimą. Didžiąją savo gyvenimo dalį Monika paskyrė vaistininkės darbui. Tai buvo ne tik profesija, bet ir pašaukimas – žmonėms ji dalijo ne tik vaistus, bet ir gerą žodį, patarimą, šypseną. Net ir šiandien ji domisi farmacijos naujovėmis, išlieka smalsi ir atvira pasauliui. Didžiausias Monikos turtas – šeima. Ji užaugino du sūnus, džiaugiasi trimis anūkais ir viena proanūke.
Teresė KAREIVIENĖ gyvenanti Lumpėnų seniūnijoje, Kerkutviečių kaime, vasario 7 d. paminėjo 90 – ąjį jubiliejų. Kilusi iš Juodaičių, augusi penkių vaikų šeimoje, Teresė nuo mažens pažino darbštumo ir atsakomybės vertę. Gyvenimo kelias nebuvo lengvas, tačiau ji visada ėjo juo su kantrybe ir paprastumu, kurie tapo jos stiprybe. Didžiąją gyvenimo dalį Teresė skyrė nelengvam, bet garbingam darbui – dirbo melžėja ir pieninėje. Tai buvo kasdienis, atkaklumo reikalaujantis darbas, paremtas rūpesčiu ir atsidavimu. Šios savybės lydėjo ją ir šeimoje – ji užaugino du sūnus ir dukrą, o šiandien džiaugiasi penkiais anūkais bei vienu proanūkiu. Artimųjų meilė ir pagarba – gražiausias jos gyvenimo įvertinimas.
Zofija PETROŠIENĖ gyvenanti Natkiškių seniūnijoje, Ropkojų kaime, vasario 10 d. paminėjo 85 – ąją gimimo dieną. Zofija į Ropkojus atsikraustė iš Smukutės ir čia praleido didžiąją savo gyvenimo dalį. Augusi septynių vaikų šeimoje, ji nuo mažens pažino darbštumą ir rūpestį artimaisiais – vertybes, kurios lydėjo ją visą gyvenimą. Didžiąją gyvenimo dalį Zofija paskyrė darbui ūkyje, kur ją visada lydėjo meilė gamtai ir gyvūnams. Atsakomybė, kantrybė ir nuoširdus ryšys su aplinka buvo jos kasdienybės dalis. Svarbiausias Zofijos gyvenimo turtas – šeima. Ji užaugino tris dukras ir du sūnus, o šiandien džiaugiasi gausiu būriu artimųjų, net penkiolika anūkų ir vienuolika proanūkių, kurie jai dovanoja pačias šilčiausias gyvenimo akimirkas.
Zosė JONELIENĖ gyvenanti Vilkyškių seniūnijoje, Žukų kaime vasario 12 d. paminėjo 95 – ąją gimimo dieną. Kilusi iš Šilalės rajono Radvyčio kaimo. Ji augo gausioje šeimoje, kartu su trimis seserimis ir dviem broliais. Nuo mažens išmokusi dalintis, rūpintis ir gerbti darbą, šias vertybes nešėsi visą gyvenimą. Savo gyvenimą Zosė paskyrė šeimai ir darbui. Ji užaugino tris dukras ir sūnų, džiaugiasi šešiais anūkais bei penkiais proanūkiais. Didžiausias jos turtas, tai artimųjų meilė ir pagarba, kuri šiandien supa jubiliatę. Visą gyvenimą Zosė dirbo ūkyje. Darbas nebuvo lengvas, tačiau ji jį atliko su atsakomybe ir nuoširdumu.
Stanislava DIDORIENĖ gyvenanti Lumpėnų seniūnijoje, Šakininkų kaime, vasario 15 d. paminėjo 85 – ąją gimimo dieną. Stanislava kilusi iš Upynos, Beržinės kaimo. Dar jaunystėje kartu su trimis seserimis ji atsikraustė į Bitėnus, o pastaruosius tris dešimtmečius gyvena Šakininkuose, kurie tapo jos ramybės ir namų vieta. Gyvenimo kelią Stanislava ėjo su paprastumu, darbštumu ir nuoširdumu, kuriuos visada vertino tiek darbe, tiek kasdienybėje. Jos gyvenimas – tai atsakomybės, rūpesčio ir ištikimybės savam kraštui istorija.
Hilda LEKŠIENĖ gyvenanti Stoniškių seniūnijoje, Šilgalių kaime, vasario 19 d. paminėjo 80 – ąją gimimo dieną. Hilda kilusi iš Klaipėdos rajono, Mažučių kaimo. Save ji didžiuodamasi vadina tikra žemaite – ši tapatybė lydėjo ją visą gyvenimą ir atsispindėjo jos tvirtume, paprastume bei atsidavime darbui ir šeimai. Jaunystėje Hilda dirbo Baltijos kolūkyje, kur sutiko savo vyrą ir pradėjo bendro gyvenimo kelionę. Prieš 56 metus ji dėl darbo persikėlė į Šilgalius, kurie tapo jos nuolatiniais namais. Darbštumas lydėjo Hildą ir profesiniame kelyje – ji dirbo buhaltere ūkyje bei žirgyne, kruopščiai ir atsakingai atlikdama savo pareigas. Nors brolių ir seserų neturėjo, gyvenimas jai dovanojo didžiausią turtą – šeimą. Hilda užaugino dvi dukras, džiaugiasi trimis anūkėmis, vienu anūku ir trimis proanūkiais, kurių meilė ir dėmesys yra didžiausias jos gyvenimo įvertinimas.
Ksenija MARTINKIENĖ gyvenanti Vilkyškių seniūnijoje, vasario 19 d. sutiko 90 – ąjį jubiliejų. Ksenijos gyvenimo kelias nebuvo lengvas – jai teko patirti istorijos skaudulius ir išgyventi sunkius laikus. Jaunystėje ji buvo kalinta koncentracijos stovykloje, vėliau ištremta į Rusiją. Grįžusi į Lietuvą, Ksenija kartu su mama, trimis seserimis ir keturiais broliais apsigyveno Alytuje. Po karo likimas ją atvedė į Vilkyškius, kurie tapo jos namais. Čia ji lankė mokyklą, kūrė gyvenimą ir augino šeimą. Didžiausia Ksenijos gyvenimo dovana – jos artimieji. Ji užaugino dvi dukras, džiaugiasi trimis proanūkiais ir vienu proanūkiu, kurių šypsenos ir meilė suteikia daugiausia džiaugsmo kasdienybėje.
Stasė GRUBLIENĖ gyvenanti Vilkyškių seniūnijoje, Stygliškių kaime, vasario 23 d. paminėjo 80 – ąją gimimo dieną. Stasė į šį kraštą atvyko iš Žemaičių Naumiesčio 1972 metais ir čia susikūrė savo gyvenimą. Augusi didelėje šeimoje su penkiais broliais ir trimis seserimis, ji nuo mažens pažino bendrystės, atsakomybės ir rūpesčio artimaisiais vertę, kurios lydėjo ją visą gyvenimą. Stasė pati užaugino keturis sūnus, kurių sėkmė ir laimė jai yra didžiausias gyvenimo džiaugsmas. Šeima, nuoširdus ryšys su artimaisiais ir paprastos, bet tikros gyvenimo vertybės visuomet buvo jos kasdienybės pagrindas.
Marytė Irena SUDEIKIENĖ gyvenanti Natkiškių seniūnijoje vasario 25 d. paminėjo 85 – ąją gimimo dieną. Didžiąją savo gyvenimo dalį Irena paskyrė darbui – ilgus metus ji dirbo sekretore tarybinio ūkio kontoroje, kruopščiai ir atsakingai atlikdama savo pareigas. Darbštumas, pareigingumas ir nuoširdus bendravimas buvo savybės, už kurias ją vertino kolegos ir bendruomenė. Svarbiausias Irenos gyvenimo turtas – šeima. Ji užaugino du sūnus ir dukrą, o šiandien džiaugiasi keturiais anūkais bei keturiais proanūkiais, kurių šypsenos ir laikas kartu kasdienybę pripildo prasme ir džiaugsmu.
Genovaitė URBONAVIČIENĖ gyvenanti Lumpėnų seniūnijoje, Pempynės kaime vasario 25 d. sutiko 90 – ąjį jubiliejų. Genovaitė į šį kraštą atvyko iš Jurbarko rajono, Gluobių kaimo, po karo metų, kai gyvenimas reikalavo ryžto ir ištvermės. Nuo pat jaunystės ji buvo pratinta prie darbo – ūkyje pradėjo dirbti vos sulaukusi 15 metų. Visą gyvenimą ją lydėjo atsakomybė, kantrybė ir meilė paprastam, nuoširdžiam darbui. Didžiausias Genovaitės turtas – jos šeima. Ji užaugino du sūnus ir dvi dukras, džiaugiasi penkiais anūkais bei šešiais proanūkiais, kurių apsilankymai ir šypsenos pripildo širdį šilumos ir džiaugsmo.
Kleopa POVILAITIENĖ gyvenanti Pagėgiuose vasario 27 d. paminėjo 85 – ąją gimimo dieną. Kilimo nuo Raseinių. Kleopa kilusi nuo Raseinių, tačiau nuo vaikystės jos namai ir gyvenimo kelias susijęs su Pagėgiais. Augusi su dviem broliais ir trimis seserimis, ji nuo mažens pažino bendrystės, rūpesčio ir atsakomybės vertę, kurios lydėjo ją visą gyvenimą. Didžiąją savo darbinės veiklos dalį Kleopa paskyrė darbui ligoninėje – daugiau nei 30 metų ji rūpinosi žmonėmis, padėdama ir dalindama gerą žodį bei atjautą. Darbštumas, pareigingumas ir nuoširdumas buvo jos kasdienybės palydovai. Kleopa užaugino du sūnus, kurių laimė ir sėkmė jai yra didžiausias džiaugsmas. Šeima, artimųjų meilė ir paprastos gyvenimo vertybės visuomet buvo svarbiausias jos gyvenimo pagrindas.
Pagėgių savivaldybėje netrūko šviesių ir džiugių akimirkų. Meras Vaidas Bendaravičius kartu su seniūnijų vadovais – Pagėgių seniūne Irena Kentriene, Vilkyškių seniūnu Dariumi Jurkšaičiu, Natkiškių seniūne Vilyta Sirtautiene ir Lumpėnų seniūne Danguole Mikeliene, Stoniškių seniūne Dalia Alkimavičiene – pasveikino garbingas sukaktis mininčius savivaldybės gyventojus.
Komentuoti