Sekmadienis, 24 sausio, 2021
  • Tinklas
  • Reklama
  • Kontaktai
Pranešk Naujieną

Submit Post

Ačiū už jūsų pranešimą

1
0%
https://manopagegiai.lt/wp-content/plugins/nex-forms
true
message
https://manopagegiai.lt/wp-admin/admin-ajax.php
https://manopagegiai.lt/lietuvoje/psichologines-priezastys-kurios-trukdo-mums-taupyti-savo-ateiciai
yes
1
gif jpg jpeg png psd tif tiff
Senoji versija
ARCHYVAS
  • Prisijungti
Pagėgių naujienos, renginiai, skelbimai
  • NaujienosNEWS
  • Renginiai
VIDEO
No Result
View All Result
  • Aktualijos
    • COVID-19
    • Savivaldybė
  • Lietuvoje
  • Regionuose
  • Nuomonės
  • Politika
  • Turizmas
  • Verslas
  • Kultūra
  • Sportas
  • Kriminalai
    • Įvykių suvestinė
    • Gaisrai
  • Pramogos
  • Įvairūs
  • NaujienosNEWS
  • Renginiai
No Result
View All Result
Pagėgių naujienos, renginiai, skelbimai
No Result
View All Result
Pagrindinis Verslas

Psichologinės priežastys, kurios trukdo mums taupyti savo ateičiai

Verslo Biuras@ Verslo Biuras
26 lapkričio, 2020
0
Nors Lietuvoje daug kalbama apie tai, kad žmonėms reikia papildomai kaupti pensijai, penktadalis lietuvių nieko nedaro, kad jų senatvė būtų finansiškai saugesnė. Anot psichologės-psichoterapeutės Ingos Leonavičiūtės, nenoras taupyti dažnai gali būti nulemtas psichologinių priežasčių, tačiau taupumą galima ir išsiugdyti. Besirenkantieji netaupyti ateityje gali susidurti su nesaugumo jausmu ir savigrauža.
Psichologinės priežastys, kurios trukdo mums taupyti savo ateičiai
Dalintis FacebookDalintis Twitter
REKLAMA

Žmogaus polinkį leisti pinigus dabar, o ne taupyti, galima paaiškinti tiesioginio ir netiesioginio atlygio sąvokomis, aiškina I. Leonavičiūtė. Kiekvieno žmogaus elgesys yra paremtas tikslu, kurio siekiama tam tikrais veiksmais.

„Jei šis tikslas yra naudingas ir malonus, mes būsime linkę kryptingai jo siekti ir kartoti savo elgesį. Tikslas bus patrauklesnis tokiu atveju, jei mes gausime tiesioginį atlygį – pajusime savo pasirinkimų naudą. Žmogaus raida parodė, kad mums momentinis „apdovanojimas“ yra labiau priimtinas, nes mes iš karto matome elgesio rezultatus ir patiriame pasitenkinimą“, – sako psichologė-psichoterapeutė.

Jos teigimu, tai parodė ir žymusis Stanfordo universiteto zefyrų eksperimentas. Tyrimo metu suaugęs asmuo į tuščią kambarį atveda vaiką, o patalpoje būna paliktas skanėstas. Tada mažamečiui pasakoma, kad jis kambaryje bus paliktas vienas ir jei per 10 minučių saldumyno nesuvalgys, vėliau galės suvalgyti du skanėstus. Atlikus eksperimentą su 165 vaikais, tik apie trečdalis vaikų susilaikė nesuvalgę skanėsto.

„Panašiai ir su taupymu: nors ta pati pinigų suma, skirta investicijoms, gali mums senatvėje duoti didesnę grąžą, daliai žmonių maloniau tuos pinigus išleisti dabar ir taip gauti momentinį pasitenkinimą“, – sako I. Leonavičiūtė.

Netaupantys rizikuoja patirti nuolatinę įtampą

Vienas iš esminių žmogaus poreikių yra fizinis ir psichologinis saugumas. Pasak I. Leonavičiūtės, tai reiškia, kad pinigų stygių jaučiantis asmuo negali būti ramus, yra savotiškoje budrumo būsenoje, linkęs nerimauti ir jausti dar didesnį pavojų dėl savo ateities.

„Pinigų trūkumas yra susijęs su nuolatos patiriama įtampa ir rūpesčiu, kaip išgyventi – prasimaitinti, nusipirkti medikamentų, susimokėti mokesčius. Tokiu atveju dažnai nebelieka energijos pomėgiams, tad žmogus gali imti save graužti ar jausti kaltę dėl praeityje priimtų sprendimų, pavyzdžiui, pasirinkimo netaupyti senatvei“, – sako psichologė-psichoterapeutė.

Anot jos, jei žmonėms saugumas yra susijęs su laimės pojūčiu, galima sakyti, kad senatvei finansiškai pasiruošę asmenys būna laimingesni.

„Jie turi mažiau rūpesčių, gali jaustis labiau užtikrinti savimi, mažiau priklausomi nuo kitų finansinės paramos. Šiems žmonėms nereikia rūpintis tuo, kaip patenkinti savo fiziologinius poreikius, todėl savo energiją gali nukreipti aukštesniesiems poreikiams, pavyzdžiui, savirealizacijai, dvasingumo paieškoms“, – teigia I. Leonavičiūtė.

Gyvenimo trukmė ir pensinis amžius ilgėja

Lietuvoje vos kas ketvirtas žmogus jaučiasi užtikrintas dėl savo finansinės padėties senatvėje, rodo UAB „Luminor investicijų valdymas“ užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa.

„Nepaisant to, didelė dalis asmenų dėl to nieko nedaro – beveik 1 iš 5 lietuvių papildomai savo pensija nesirūpina“, – atkreipia dėmesį Aistė Paliukaitė, „Luminor investicijų valdymo“ pensijų produkto vadovė.

Norint išėjus į pensiją gyventi komfortabiliai ir pernelyg nekeisti gyvenimo būdo, asmens pensija turėtų siekti ne mažiau nei 70–80 proc. iki tol buvusių pajamų.

„Valstybės suteikiama senatvės pensija sudarys tik apie 20–30 proc. dabartinio žmogaus darbo užmokesčio. Kaupiant papildomai antros pakopos pensijų fonde, pensija paauga iki 40­–50 proc. atlyginimo, o likusią dalį galima „surinkti“ kaupiant trečioje pakopoje. Įprastai, kuo anksčiau asmuo pradeda kaupti pensijai, tuo mažesnę dalį savo atlygio kas mėnesį jam reikės skirti taupymui, – sako A. Paliukaitė. – Tiesa, kaupiant pensijų fonduose reikia atsižvelgti į investavimo riziką, dėl kurios investicijų vertė gali svyruoti, o tai reiškia, kad investicijų vertė gali ir kilti, ir kristi.“

Specialistė atkreipia dėmesį, kad ilgėjant gyvenimo trukmei, asmenys pensiniame amžiuje praleidžia vis daugiau laiko.

„Jau dabar Lietuvoje 65-erių sulaukę vyrai vidutiniškai dar gyvena 14,5, o moterys – net 19,7 metų. Vystantis pragyvenimo lygiui ir naujoms medicinos technologijoms, lietuvių tikėtina gyvenimo trukmė pensijoje vis ilgės. Tad norint tuos porą dešimčių metų nugyventi patogiai, reikėtų pradėti rūpintis savo pensija jau šiandien“, – sako A. Paliukaitė.

Taupyti padedančios savybės – išugdomos

Nepaisant žmogaus polinkio į greitą „apdovanojimą“, gebėjimą taupyti ir planuoti ateitį galima išugdyti. Kaip teigia I. Leonavičiūtė, tai yra visą gyvenimą trunkantis įprotis, kurio formavimas prasideda dar vaikystėje – stebint, kaip su finansais elgiasi tėvai ar globėjai.

„Žmogus neretai iš vaikystės atsineša požiūrį į pinigus, turi tam tikrus įsitikinimus pinigų atžvilgiu ir jais vadovaudamiesi vėliau atitinkamai elgiasi gyvenime. Pasak investuotojo ir rašytojo Roberto T. Kiyosaki, pinigai ir emocijos eina koja kojon, todėl egzistuoja daugybė su jais susijusių fobijų ir mitų“, – sako I. Leonavičiūtė.

Ji pažymi, kad spontaniški, lengvai impulsams ir emocijoms pasiduodantys bei nuo aplinkinių priklausantys žmonės rečiau seks savo pajamas ir kontroliuos išlaidas, todėl jiems taupyti seksis sunkiau.

„Taupumas ir noras planuoti yra susijęs su tokiomis žmogaus savybėmis kaip gebėjimas organizuoti savo veiklą, įvertinti elgesio pasekmes, atidėti pasitenkinimą ir kontroliuoti emocijas, o reikiamu momentu – įjungti racionalų mąstymą. Tai – daugybė sunkiai išugdomų savybių, tačiau kuo ankstyvesniame amžiuje jas įgysime, tuo daugiau šansų, kad senatvę pasitiksime būdami ramūs“, – teigia psichologė-psichoterapeutė.

Šaltinis: UAB "GRAVITAS PARTNERS"

Dienos klausimas

Ar skiepysitės Covid-19 vakcina?

Rekomenduojami renginiai

  • 24Sau, 2021
    Jau greit!
    Muzikinė pasaka visai šeimai „Kaip princas karalaitę išvadavo“
    Renginys internete
    More Less

    Noriu į renginį
  • 25Sau, 2021
    Jau greit!
    Polish movie with Eng sub #88
    Renginys internete
    More Less

  • 27Sau, 2021
    Jau greit!
    Virtuali spektaklio „Arklio Dominyko meilė“ peržiūra
    Renginys internete
    More Less

  • 27Sau, 2021
    Jau greit!
    Dokumentinio filmo „Juodasis medus“ peržiūra ir pokalbis
    Renginys internete
    More Less

    Noriu į renginį
  • 29Sau, 2021
    Jau greit!
    Vasaros nakties sapnas
    Renginys internete
    More Less

    Noriu į renginį
  • 06Vas, 2021
    Jau greit!
    Copenhagen Light Festival 2021
    Renginys internete
    More Less

    Noriu į renginį
REKLAMA
REKLAMA

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Komentarų tikrinimas įjungtas. Po kiek laiko jūsų komentarai bus apublikuoti.

REKLAMA

Kiti Straipsniai

Užimtumo tarnyba skelbia apie dvi naujas nemokamas mokymosi platformas

Užimtumo tarnyba skelbia apie dvi naujas nemokamas mokymosi platformas

23 sausio, 2021
VMI asmeniškai informuos įmones pirmą kartą įtrauktas į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą

VMI asmeniškai informuos įmones pirmą kartą įtrauktas į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą

23 sausio, 2021
Gyvybės mokslų startuoliams skirtoje platformoje – pasiūlymai, kokių prie darbo skelbimų nerasite

Gyvybės mokslų startuoliams skirtoje platformoje – pasiūlymai, kokių prie darbo skelbimų nerasite

23 sausio, 2021
Gerėjant epidemiologinei situacijai prekybininkai siūlo laipsnišką prekybos atvėrimą

Gerėjant epidemiologinei situacijai prekybininkai siūlo laipsnišką prekybos atvėrimą

21 sausio, 2021
Kokių priemonių gali imtis verslai, norėdami sušvelninti karantino padarinius?

Kokių priemonių gali imtis verslai, norėdami sušvelninti karantino padarinius?

21 sausio, 2021
Patarimai darbdaviams, kaip efektyviau organizuoti darbo pokalbį nuotoliniu būdu

Patarimai darbdaviams, kaip efektyviau organizuoti darbo pokalbį nuotoliniu būdu

21 sausio, 2021
Daugiau
REKLAMA
Kitos naujienos
Jus nori atleisti iš darbo? Darbo inspekcija pataria, kokių skubių veiksmų imtis

Jus nori atleisti iš darbo? Darbo inspekcija pataria, kokių skubių veiksmų imtis

Alternatyva nuotoliniam darbui – darbo vietos dalijimosi sutartis

Alternatyva nuotoliniam darbui – darbo vietos dalijimosi sutartis

Pusei Lietuvos gyventojų trūksta dantų

Pusei Lietuvos gyventojų trūksta dantų

mano Pagėgiai

© 2020 manoPagegiai.lt - eLengvai MEDIA GROUP // UAB MEDIA 44.

REDAKCIJA + 370 639 34990

  • Tinklas
  • Požiūris
  • Redakcija
  • Reklama
  • Statistika
  • Kontaktai

Sekite mus

No Result
View All Result
  • Naujienos
  • Renginiai

© 2020 manoPagegiai.lt - eLengvai MEDIA GROUP // UAB MEDIA 44.

Sveiki sugryžę!

Prisijungti su Facebook
ARBA

Prisijunkite

Pamiršote slaptažodį?

Sukurti paskyrą!

Sign Up with Facebook
ARBA

Fill the forms bellow to register

Visu laukai privalomi. Prisijungti

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Prisijungti