„Alergijų kamuojami žmonės dažnai ateina pasikonsultuoti į vaistinę, nors dažnas su liga gyvena ne vienerius metus ir, rodos, žino visas subtilybes. Pavyzdžiui, kartą viena pacientė, alergija ir bronchine astma serganti nuo vaikystės, kreipėsi dėl dirglumo kvapams – dezodorantų, smilkalų, kvepalų ir pan. Ji skundėsi, kad bene visi kvapai jai išprovokuoja mažesnę ar didesnę alerginę reakciją, pasakojo nebežinanti, ką daryti, nes net kvepalų ryte negali pasipurkšti“, – komentuoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Edita Stankevičiūtė.
Vaistininkė pacientei patarė verčiau kvėpintis natūraliais kvapais arba tiesiog teptis kvapiaisiais aliejais, mat natūralūs kvapai neturi agresyvių medžiagų ir gali turėti teigiamą poveikį nuotaikai, odai ir bendrai savijautai. Pavyzdžiui, levandos ramina, rozmarinas tonizuoja, citrinžolė energizuoja, citrusai gaivina, o vanilė ir cinamonas šildo.
Kokių taisyklių laikytis kvapų pasaulyje?
Anot vaistininkės, kai kurie žmonės yra jautrūs kvepalų, dezodorantų aromatams, kurie sukelia rimtas ir nepageidaujamas alergines reakcijas. Aromatus suteikia įvairios cheminės medžiagos, naudojamos kvepalų, dezodorantų, odekolonų, muilų, žvakių, kosmetikos ir net maisto gamyboje.
„Kvapai jautriems žmonėms gali išprovokuoti alergines reakcijas, kurios gali pasireikšti labai įvairiai. Tai ir apsunkintas kvėpavimas, astmos priepuoliai, įvairūs bėrimai, taip pat galvos skausmas, pykinimas, balso užkimimas, raumenų, sąnarių skausmas, lūpų dilgčiojimas“, – atkreipia dėmesį ji.
Vienos labiausiai paplitusių alergizuojančių cheminių medžiagų – anizilo alkoholiai, benzilo alkoholiai, benzilo salicilatai. Alergizuoti gali ir natūralios medžiagos: gvazdikų aliejus, muškato aliejus, rožių aromatas, cinamono aliejus.
„Alergiškiems žmonėms reikia vengti alergizuojančių kvapų, rinktis bekvapę kosmetiką ar kitus gaminius. Skaityti sudėtis, ar priemonėse nėra alergizuojančių medžiagų. Nekvėpinti patalpų sintetiniais kvapais, kurie gali alergizuoti. Rekomenduočiau kvėpinti drabužius, o ne odą, naujus gaminius išbandyti ant nedidelio odos ploto– užtepant ant riešo“, – aiškina E. Stankevičiūtė.
Natūralių kvepalų pagrindas dažniausiai yra augaliniai aliejai, kurie naudingi odai – minkština, sulaiko drėgmę. Vaistininkės teigimu, jautrumas gali pasireikšti ir natūraliems kvapams bei kvepalams, tačiau tokie atvejai pakankamai reti. Paprastai žmonės žino, kokiems augalams yra alergiški.
„Parfumerija gali sukelti odos ligas: kontaktinį dermatitą, alerginį dermatitą ar dilgėlinę. Odos išbėrimas, niežėjimas, deginimas – tai simptomai, į kuriuos nereikėtų numoti ranka. Pasireiškus odos išbėrimams, būtina kreiptis į gydytoją dermatologą, alergologą. Įtariant anafilaksinį šoką, pagalba turi būti suteikta nedelsiant. Jei įmanoma, nutraukti kontaktą su alergenu. Pacientą reikia paguldyti ant nugaros, pakelti jo kojas ir suleisti adrenalino į raumenį. Būtina iškviesti greitąją pagalbą arba nuvežti į skubios pagalbos skyrių“, – įspėja E. Stankevičiūtė.
Alergiją išgydyti įmanoma su alergenų imunoterapija
Klinikų tinklo „InMedica“ gydytoja alergologė klinikinė imunologė Milda Dumčiūtė atkreipia dėmesį, kad įvairūs kvapai retai sukelią tikrąją alergiją, dažniausiai jie yra tik iritantai – dirginančios medžiagos.
„Jeigu jaučiate, kad stiprūs kvapai jus erzina, sukelia nemalonius pojūčius – čiaudulį ar niežulį, reikėtų rinktis mažiau dirginančias priemones, nesilankyti tose vietose, kur ore sklaido daug intensyvių įvairių kvapų: kosmetikos parduotuvėse, buitinės chemijos skyriuose prekybos centruose. Svarbiausia atrasti priemones, kurios tinka ir nesukelia diskomforto, rinktis neutralesnės sudėties produktus. Taip pat siūlyčiau nosies gleivinę plauti jūros vandens tirpalu“, – sako ji.
Anot alergologės, dažniausiai vaistai nuo alergijos didelio efekto minėtiems simptomams neturi, tačiau jeigu pacientas turi alerginį rinitą, galima naudoti simptominius antihistamininius vaistus arba taikyti specifinį gydymą, kuris palengvins alergijos simptomus ir bendrą būklę. Jei simptomai išlieka, reikėtų patikslinti, ar jų priežastis yra tikrai alerginė.
„Alergija jau gali būti išgydoma. Nustačius alergiją žiedadulkėms, gyvūnams, namų dulkių erkėms, gali būti skiriamas gydymas – alergenų specifinė imunoterapija, kurios pagalba alergiją galima visiškai išgydyti ir pagerinti gyvenimo kokybę. Todėl jeigu įtariate, jog esate alergiškas, pirmiausia reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju specialistu – alergologu ir klinikiniu imunologu, kuris padės tiksliai nustatyti alergiją ir paskirs geriausią gydymą“, – pataria M. Dumčiūtė.
- Stankevičiūtė priduria, kad tokios imunoterapijos esmė – pacientui mažais kiekiais duodama alergeno, pavyzdžiui, lašelių, pagamintų iš dulkių erkių ar žiedadulkių. Dozės pamažu didinamos, kol organizmas pripranta prie alergeno ir imuninė sistema nustoja į jį reaguoti.
„Prieš skiriant imunoterapiją, labai svarbu tiksliai nustatyti alergeną, nes alergiškas žiedadulkėms žmogus gali būti taip pat alergiškas ir riešutams bei baltymams. Svarbu išsiaiškinti, kuris alergenas vyrauja ir vykdyti organizmo nujautrinimą arba pripratimą būtent prie jo. Rezultatai pamatomi po pusmečio. Gydymo kursas trunka 3-5 metus, nes tik taip pasiekiama organizmo tolerancija alergenams“, – pažymi vaistininkė.
Imunoterapija skiriama pacientams, jei yra sunkių alergijos požymių, kuriems valdyti reikia vartoti daug medikamentų, taip pat jei medikamentų poveikis nėra efektyvus. Imunoterapija galima gydyti sergančiuosius šienlige, alergine sloga, alergiškus bitės ar vapsvos įkandimams, ji taip pat gali būti skiriama kaip papildomas gydymas alerginei astmai.
Komentuoti