„Karščiausiomis vasaros savaitėmis tiek vandens, tiek ledų pardavimai išauga iki 50 proc., palyginti su vėsesnėmis vasaros dienomis“, – sako E. Dapkienė.
Tačiau įsimesti gertuvę ar vandens buteliuką į krepšį yra gana paprasta. Daugiau dvejonių sukelia maisto klausimas – ką svarbiausia įsidėti ir dar įsidėti taip, kad nepakistų nei maisto išvaizda, nei skonis.
Keliautojas Ramūnas Šukauskas, populiaraus tinklaraščio „Nesėdėk namuose“ autorius, sako, kad geriausiai žygyje pasitarnaus sausi energijos batonėliai, trapučiai, konservai, šaltai rūkyti gaminiai, virti kiaušiniai, užtepėlės, duona, kepiniai be kremo, vaisiai ir daržovės.
„Uogas, minkštus vaisius ir greičiau gendančius produktus patartina suvartoti per pirmą išvykos dieną – mėsos gaminius taip pat. O antrai dienai patarčiau pasilikti makaronus, kruopas ir konservus, jeigu turite sąlygas ruošti karštą maistą“, – sako kelionių Lietuvoje entuziastas.
Karštomis dienomis, tokie produktai kaip žuvis, kreminiai saldumynai, desertai su kremu, salotos su padažais ar pieno gaminiai genda ypač greitai, todėl jų patartina į išvyką neimti. Nors produktas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti ir nepakitęs, dėl karštos oro temperatūros gedimas gali būti jau prasidėjęs. Tokiu atveju galima apsinuodyti ir išvyka į gamtą bus sugadinta.
„Jokiu būdu į žygius neimkite naminio majonezo, nepertepkite juo sumuštinių ir negardinkite salotų, nes jis gaminamas iš žalių kiaušinių, o šie ilgiau pabuvę netinkamoje temperatūroje labai greitai genda. Nesėkmės atveju galima ne tik apsinuodyti, bet ir užsikrėsti salmonelioze“, – pataria R. Šukauskas.
Jis ragina atsižvelgti ir į produktų konsistenciją – jeigu maistas nuo kaitros ją keičia, gali suskystėti ir išsilieti. Tokius produktus bus ne tik neskanu ir nepatogu valgyti, bet jie gali aplieti kitą maistą bei sugadinti kelionių inventorių.
Patogumas – svarbus kriterijus
„Maistą gamtoje valgyti turi būti patogu, tad rinkitės tokį, kuris yra paskirstytas porcijomis. Beje namuose pagamintos salotos – taip pat prastas pasirinkimas, jos ilgainiui pavandenija. Pasiimkite šviežių žalumynų ir salotas gaminkite gamtoje. Atskleisiu vieną gudrybę, kuri padės salotų lapus kelionės metu ilgiau išlaikyti šviežius ir traškius: dar būdami namuose sudrėkinkite storesnę popierinę servetėlę ir į ją įvyniokite salotų lapus“, – pataria keliautojas, knygos „Nesėdėk namuose: 100 Lietuvos pažintinių takų“ autorius.
Išsiruošus į ilgesnį žygį, reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į maisto galiojimą, bet ir svorį. Apsunkinta ir daiktais apkrauta kuprinė gali sugadinti išvykos malonumą. Pasak R. Šukausko, verta kuprinėje turėti vieną kitą energijos batonėlį, kuris gali bent trumpam numalšinti alkį. Energijos žygio metu suteiks ir trapučiai, riešutai, džiovinti vaisiai, kurie neužima daug vietos kuprinėje. „Pavyzdžiui, riešutai gali papildyti mikroelementų atsargas, kurių organizmas netenka aktyviai judant ir prakaituojant – ypač karštu oru“, – teigia keliautojas.
Ernesta Dapkienė, „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė, pastebi, kad įvairūs riešutai ir džiovinti vaisiai kasmet populiarėja vis labiau. Kai kurių fasuotų riešutų, džiovintų vaisių bei jų mišinių paklausa šiemet juntamai ūgtelėjo – ypač bertoletijų, makadamijų, pistacijų riešutų, džiovintų datulių, bananų ir mangų.
„Žinoma, sunku nustatyti, ar tai mėgstami užkandžiai gamtoje, ar biure, tačiau fasuoti riešutai bei džiovinti vaisiai, taip pat liofilizuoti vaisiai, uogos yra maistingi ir patogūs naudoti bet kur ir bet kada. Formuodami asortimentą visada stengiamės pasiūlyti žmonėms patogiai supakuotų produktų alternatyvų – ar tai būtų riešutai, ar jau suraikyta duona, supjaustyti ir nedidelėmis porcijomis supakuoti rūkyti ar vytinti mėsos gaminiai. Pastarieji itin tinka ilgesnėms išvykoms į gamtą, nes negenda net ir aukštesnėje temperatūroje“, – pasakoja E. Dapkienė.
Kaip supakuoti maistą?
Pasak keliautojo, maistą geriausia gabenti sudėjus į sandariai uždaromus indelius, o juos įdėti į maišelius. Jeigu maistas „paleis skysčius“ – gelbės maišelis. Supakuotą maistą geriausia sudėti į dėžę, šaltkrepšį ar pintą krepšį, kad viskas laikytųsi stabiliai.
„Skirtingus produktus patartina dėti į atskiras dėžutes, kadangi taip produktai geriau išlaiko skonį ir konsistenciją. Jei vienoje dėžutėje bus sudėta duona, dešra ir rauginti agurkai, po dienos ją atidarius valgyti nesinorės, nes visi produktai sugers skirtingus kvapus ir skysčius“, – sako jis.
Išsiruošus į išvyką ar žygį, privaloma pasirūpinti gausiomis geriamo vandens atsargomis. Jo prireiks ne tik atsigaivinimui, bet ir plovimui ar arbatai.
„Taip pat galima įsidėti ir mineralinio vandens, mat šis taip pat efektyviai atstato mineralus, kuriuos prarandame keliaudami ilgas distancijas ir prakaituodami. Žmogui per dieną reikia mažiausiai 1,5 litro vandens. Kelionės metu reikėtų vengti saldintų gėrimų, jie karštą dieną visiškai nenumalšina troškulio, o priešingai – jį padidina“, – sako R. Šukauskas.
Keliautojas pataria kelionėse naudoti šaltkrepšį, tačiau jeigu jo pasiimti galimybės nėra, kelios gudrybės padės maistą išlaikyti šviežią. Viena jų – maisto produktų ir skysčių laikymas ežero ar upės vandenyje. Sandarias maisto dėžutės reikėtų sudėti į maišą, o prie jo pririšti virvelę su tuščiu plastikiniu buteliu. Panardinti į vandenį produktai neges ir išliks šviežesni.
„Jeigu stovyklavietėje nėra vandens telkinių, tačiau yra grunto ir yra galimybė jį kasti, iškaskite maždaug 20-30 сm duobutę, įdėkite maistą į sandarų maišelį ir jį užkaskite. Tokiu būdu maistas bus laikomas kur kas šaltesnėje nei oro temperatūroje“, – pataria kelionių entuziastas.
R. Šukauskas dalijasi lengvai ir greitai gamtoje pagaminamu bei energijos suteikiančiu užkandžiu: ant pilno grūdo duonos tepkite mėgstamo riešutų sviesto ir dėkite nedideliais griežinėliais supjaustyto bananą.
Komentuoti