2019-11-14, ketvirtadienis, 05:17.     Šiandien Pagėgiuose saulė teka 07:47, leidžiasi 16:16, dienos ilgumas 8:29.

Stresas ir jo poveikis sveikatai

2019-10-19, paskelbė Nuomonės ir aktualijos
Stresas ir jo poveikis sveikatai

Stresas – visuma apsauginių fiziologinių, psichologinių ir elgesio reakcijų, atsirandančių, kai
žmogus suvokia harmonijos trūkumą tarp jam taikomų reikalavimų ir jo sugebėjimo tuos reikalavimus
patenkinti (Oksfordo universiteto žodynas).

 

Kasdienybėje bet kokie neigiami išgyvenimai įprastai vadinami stresu – tai ir stipri emocija, ir
organizmo fiziologinis atsakas, ir elgesio reagavimas į nepalankias ar net pavojingas gyvybei
aplinkybes. Nepageidaujamos ar ekstremalios situacijos yra neatsiejama gyvenimo dalis, todėl stresas
tam tikrais momentais tiesiog būtinas, kad gebėtume reaguoti instinktyviai, o ne remdamiesi mąstymu.
Sukrėsto žmogaus pirminė reakcija į nepalankų fiziologinį ar psichologinį stresorių neretai būna
neįprasta, nes negebama tinkamai įvertinti padėtį. Verta pažymėti, kad stresoriai kaskart „kaupiasi“,
neretai dar vienas papildomas šokiruojantis įvykis – ir organizmas „išgriūva“ ar „susprogsta“. JAV
mokslininkai yra suskirstę pagrindines stresines situacijas pagal balus: 100 balų – artimojo mirtis, 75
balai – skyrybos, 53 balai – sunki liga, 50 balų – vestuvės, 39 balai – vaiko gimimas, 31 balas – skola,
27 balai – paaukštinimas darbe, 13 balų – atostogos. Jei žmogus per vienerius metus patiria tiek daug
stresinių situacijų, jog bendras balas siekia daugiau nei 300, iškyla didelis pavojus ne tik psichinei, bet
ir fizinei sveikatai.

 

Bendrasis prisitaikymo sindromas. Gydytojai stresu, jo eiga ir poveikiu sveikatai domėjosi
dar nuo Hipokrato laikų. Bet tik XX a. Kanados mokslininkas H. Seljė, 40 metų tyrinėjęs skirtingų
stresorių eigą ir jų poveikį gyvūnams, nustatė, kad tokios pat fiziologinės reakcijos būdingos tiek
gyvūnui, tiek žmogui. Todėl H. Seljė organizmo reakciją į stresą pavadino bendruoju prisitaikymo
(adaptaciniu) sindromu. Bendrasis prisitaikymo sindromas sukeliamas, jei organizmas prisitaiko prie
dirgiklių.

 

Streso eiga pagal H. Seljė:



1. I fazė – nerimo ar aliarmo stadija. Šioje šoko fazėje aktyvinama antinksčių veikla,
išsiskiria dideli kortizolio, adrenalino, tirotropino, kortikoliberino kiekiai. Tuo metu jaučiamas jėgų
antplūdis, judesiai tampa greitesni, žmogus jaučiasi energingesnis ir gali nuveikti daugiau nei
įprastomis sąlygomis. Žarnyno veikla sutrinka, nes vyksta ne anaboliniai, o kataboliniai, arba
oksidaciniai, procesai. Dėl to organizmas negamina aminorūgščių, t. y. nesintezuoja baltymų, taip pat
kolageno. Organizmas sutelkia jėgas ir pasiruošiama II fazei – priešinimuisi.

 

2. II fazė – pasipriešinimo, arba adaptacijos (rezistencijos,) stadija. Šioje fazėje organizmo
kūno temperatūra ir kraujospūdis vis dar padidėję. Bet jei žmogus sukontroliavo ir įveikė stresą, ir tai
sukelia malonių emocijų, organizmas pamažu sugrįžta į normalų režimą ir jame jau vyrauja
anaboliniai, arba atkuriamieji, procesai. Anabolizmas būtinas mūsų organizmo atsinaujinimo
procesams. Žarnynas vėl įsisavina maisto medžiagas, gaminami vitaminai ir aminorūgštys,
sintezuojami baltymai, kurie yra pagrindinė organizmo statybinė medžiaga. Visgi tais atvejais, kai
organizmas neprisitaiko prie stresinių sąlygų, tęsiantis įtampai, didėjant kortikosteroidų poreikiams,
mažėja antinksčių funkcinis pajėgumas. Dėl antinksčių nuovargio žmogus išvargsta ir pereinama į III,
išsekimo fazę.

 

3. III fazė – išsekimo, arba deadaptacijos, fazė. Išsekimo fazės metu gali atsirasti negrįžtamų
organizmo apsauginės reguliacijos pakitimų, gali visiškai išsiderinti energijos gamybos mechanizmai.
Dėl metabolizmo sutrikimo organizme nesusidaro rūgštinių ir šarminių medžiagų (pH) pusiausvyra.
Rūgštinės medžiagos nėra išplaunamos iš organizmo, jame kaupiasi, o tai skatina organizmo
rūgštėjimą. Parasimpatinė ir simpatinė nervų sistema veikia destruktyviai. Organizmas negeba
palaikyti vidinės terpės (sutrinka pH pusiausvyra, temperatūra, gliukozės kiekis kraujyje, kraujospūdis
ir kt.), o tai gali baigtis net mirtimi.

 

Streso poveikis ligoms:

 

1. Virškinamojo trakto susirgimai. Streso metu nervų sistema slopina kraujo tekėjimą
virškinimo sistemoje, sulėtėja virškinimas, dėl to parasimpatinė sistema išsijungia, o įsijungia
simpatinė. Dėl to sutrinka virškinimas, padidėja rūgšties kiekis skrandyje, atsiranda stemplės
skausmai, pablogėja būklė, kyla rizika susirgti virškinimo trakto ligomis.

 

2. Raumenų ir sąnarių ligos. Streso hormonas kortizolis pradeda „išimti“ iš organizmo
baltymus, jis juos „suvalgo“, dėl to organizme trūksta jėgos, glemba raumenys, tampa sunku judėti,
lipti laiptais. Kraujagyslės aplink sąnarį spazmuoja smulkias kraujagysles ir žmogus nuo streso gali net
nepaeiti. Raumenų įsitempimas yra streso hormonų kraujyje išdava.

 

3. Autoimuninės ligos. Streso metu išsiskyręs hormonas adrenalinas slopinamai veikia
bakterijas. Tuo metu suaktyvėja limfmazgiai, padaugėja antikūnų, bet virškinimas dėl į organizmą
patenkančių toksinų kiekio sutrinka. Dėl suaktyvintos imuninės sistemos pasireiškia ar paūmėja
autoimuninės ligos.

 


4. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos. Jei nuolat palaikomas didelis streso hormonų kiekis,
sutrinka širdies ritmas, ilgam pagreitėja širdies pulsas. Per adrenalino sistemą riebių rūgščių sekrecija
didėja, dėl to kyla kraujospūdis, vystosi hipertenzija. Užsitęsęs kraujospūdžio padidėjimas sukelia
širdies ir kraujagyslių ligas.

 

Mintys ir sveikata. Japonai teigia, kad tikroji sveikata prasideda žmogaus galvoje. Tad
akivaizdu, kad žmonės, skleidžiantys teigiamas emocijas, dažnai atsparesni ligoms, nei tie, kurie viską
mato pro neigiamą prizmę. Net jei gyvenimo laikotarpis sudėtingas – teigiamos nuostatos ar pasikeitęs
požiūris į stresinį įvykį daro gerą įtaką žmogaus sveikatai. Teigiamų nuostatų metu formuojamos
medžiagos – hormonai, kurie sveikatinamai veikia mūsų organizmą.

 

Nervų ląstelėse teka silpna elektros srovė, perduodanti smegenų signalus. Kai galvoje vyrauja
teigiamos mintys, kuriamos organizmui nežalingos medžiagos – laimės hormonas endorfinas,
oksitocinas ir kt. Jei visgi vyrauja negatyvios mintys, gaminamos toksinės medžiagos – kortizolis,
noradrenalinas, adrenalinas. Pasak mokslininkų, lėtinio pykčio metu organizme gaminasi nuodas –
imperilas, kuris žaloja kepenis ir širdį. Reikia kreipti dėmesį į mąstymo kokybę, kad suvaldytume
stresą!

 

Palankūs sveikatai hormonai. Laimės hormonas endorfinas yra baltyminis produktas.
Endorfinų gamybai labai svarbus baltyminis maistas. Baltymų maisto racione nevertėtų mažinti!
Tų, kurie daro gerus darbus, kraujyje daugiau beta endorfino. Dideli laimės hormono kiekiai
išsiskiria tik darant gera! Net ir teigiamos mintys, žodžiai skatina išsiskirti beta endorfiną ir
praskaidrina nuotaiką, o pyktis skatina beta endorfinų stygių. Todėl dažniau turi būti vartojamos
frazės: „o, kokia laimė“, „aš taip džiaugiuosi“. Kai mažai džiaugiamės, prasideda ligos, sudaromos
sąlygos sergamumui.

 

Verta pastebėti, kad žmonių, kurie vartoja narkotikus, ląstelės pagamina mažiau endorfinų.
Tad natūralu, kad narkotikų prekeiviai būtinai užkalbins liūdną, prislėgtą jaunuolį, neva siekdami
suteikti jam „laimės hormono“.

 

Oksitocino – neuropeptido išsiskyrimas natūraliai blokuoja nervų receptorių, kuris atsakingas
už baimę ir nerimą. Kai nebijome, lengviau pajuntame pasitikėjimą, lengviau atleidžiame.
Apsikabinimų hormonas oksitocinas skatina naujų kraujagyslių formavimąsi širdyje, stimuliuoja
imuninę sistemą, pagerina skrandžio veiklą ir normalizuoja cukraus kiekį kraujyje.

 

Streso malšinimo būdai:

 

1. Subalansuota mityba. Naudingi sveikatai produktai: a) kakava stimuliuoja laimės hormono
gamybą, sumažėja kortizolio gamyba; b) apelsinai, citrinos – eliksyras streso nukankintai imuninei
sistemai; c) šparagai, kiviai – juose yra daug folio rūgšties, o tai padidina kiekį serotonino, kuris
reikalingas kokybiškam miegui; d) žalios alyvuogės – jose daug antioksidantų, tausojančių nervų
sistemą; e) rūgštinių produktų mažinimas, o šarminių didinimas maisto racione; f) mineralinis vanduo
– vanduo, prisotintas magnio, natrio, kalio, kalcio padeda sujungti ir išplauti rūgštines atliekas iš
organizmo bei atkurti šarmų pusiausvyrą organizme.

 

Nepamirškime, kad esant streso būsenos geriau nevalgyti, nes bus daugiau žalos nei naudos.

 

2. Kokybiškas miegas – vienas stipriausių streso malšintojų. Miego metu kvėpavimas
sąmoningai sureguliuojamas. Tam būtinas augimo hormonas, kuris apsaugo nuo kortizolio – streso
hormono – pertekliaus pasekmių. Būtina atminti, kad augimo hormono daugiausia gaminasi per giliojo
miego fazę. Todėl svarbu rūpintis miego kokybe, kad nepasireikštų fiziologiniai sutrikimai.

 

3. Diafragminis kvėpavimas. Kvėpuodami diafragma, stimuliuojame organus ir tai teigiamai
veikia nervų sistemą. Kvėpuojant diafragma įsijungia parasimpatinė sistema, todėl organizmas
aprimsta, sureguliuojamas gliukozės kiekis, sulėtėja širdies ritmas. Visgi jei naktį pabundama, svarbu
išmokti teisingai įkvėpti ir iškvėpti, kad galėtume nurimti ir užmigti.

 

4. Nerimo reguliavimas. Nerimas ne tik griauna tarpusavio santykius, bet ir apsunkina
smegenų darbą. Kai emocijos intensyvios, tuomet sudėtinga aiškiai ir racionaliai mąstyti bei priimti
sprendimus. Būtent todėl svarbu pakeisti požiūrį į stresą: nerimas skatina manyti, kad nutiko kažkas
neįtikėtinai blogo, tačiau būtina nusiraminti ir suvaldyti mintis, užduodant sau klausimą: „Ar tikrai tai
yra pati didžiausia problema?“ Įdomus faktas, kad moterys nerimauja 2 kartus dažniau nei vyrai.

 

5. Dvasingumo praktikavimas. Dvasingumo praktikavimas ženkliai sumažina stresą. Tyrimų
studijos patvirtina, kad 80 proc. uolių tikinčiųjų rečiau serga, o netgi susirgę pasveiksta greičiau nei
netikintieji. Pasak atliktų tyrimų, tikintys asmenys kur kas rečiau linkę į savižudybę.

 

6. Dėkingumo praktikavimas. Dėkingumas – tai pozityvus požiūris į gyvenimą, leidžiantis
kiekviename gyvenimo žingsnyje atrasti, už ką galima padėkoti. Visgi dėkingumas glaudžiai susijęs su
žmogaus sąmoningumu – privalu sąmoningai ir adekvačiai vertinti aplinką. Tuomet dėkingumas padės
sumažinti tiek nerimą, tiek stresą.

 

7. Juoko praktika. Mūsų smegenys realiai nesupranta, ar mes juokiamės dirbtinai. Jei ilgai
juokiamės, pradeda skaudėti pilvą, o tuomet suaktyvėja virškinimo sistemos darbas. Tad būtina kuo
dažniau žiūrėti komedijas, būti aplinkoje, kurioje daug teigiamų emocijų. Visas mūsų elgesys
prasideda galvoje, tad ir mūsų nusiteikimas, o vėliau ir sveikata priklauso tik nuo mūsų pačių.

 

Suprasdami, kiek daug neigiamų organizmo pokyčių sukelia stresas, turėtume sąmoningai
mokytis nerimą bei įtampą valdyti, o kartu ir keisti savo įsitikinimus bei reakciją į stresinį įvykį. Verta
kaskart prisiminti, kad patogeninis mąstymas veda į ligotumą, o sveikatinamasis – į vidinę pusiausvyrą
ir ramybę.

 

Parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos visuomenės sveikatos
specialistė Jūratė Kriaučiūnienė

 

 
 
Contact form

Šios dienos vardadieniai