2019-10-18, penktadienis, 17:58.     Šiandien Pagėgiuose saulė teka 07:53, leidžiasi 18:12, dienos ilgumas 10:18.

Pagėgiai: iš karčiamos išaugęs miestas, vokiečių palikimas ir sparčiai nykstanti lietuvninkų tarmė

2019-01-15, paskelbė Nuomonės ir aktualijos
Pagėgiai: iš karčiamos išaugęs miestas, vokiečių palikimas ir sparčiai nykstanti lietuvninkų tarmė

Šią savaitę LRT Plius laidos „Stop juosta“ maršrutas nr. 71 - Pagėgiai. Apie vokišką palikimą, didžiausią tarpukario Lietuvoje gimnaziją, lietuvninkų tarmę ir lakūno Felikso Vaitkaus sutikimą Pagėgiuose sužinosite jau šį sekmadienį, 13:00 valandą.

 


Iš karčiamos išaugęs miestas
„Pagėgių atsiradimo bei kūrimosi atskaitos tašku galėtų būti 1920 metai, kai Vokietija pralaimėjo Pirmą pasaulinį kartą ir šiaurinė jos dalis – Klaipėdos kraštas buvo atskirtas nuo buvusios imperijos“ –  apie Pagėgių miesto plėtros pradžią pasakoja VDU istorikas doc. dr. Vytenis Almonaitis.



„Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas Martynas Jankus amžiaus pradžioje išleido elementorių – jame buvo pasakojama apie tris didžiausius Lietuvos miestus: Vilnių, Kauną ir Tilžę. Jeigu ne Tilžė, nežinia ar Pagėgiai egzistuotų. Tačiau taip gavosi, kad buvo nutiestas geležinkelis iš Tilžės į Klaipėdą, tada nuo Pagėgių atsišakojo dvi siauruko linijos, o toje vietoje buvusi karčiama pradėjo augti į miestą“ – apie tai, kaip atsirado Pagėgiai, atskleidžia VDU istorikas doc. dr. Kastytis Antanaitis.


1923 metais vokiškąjį Pagėgių miestą prijungus prie Lietuvos, gyventojų skaičius stipriai išaugo - nuo 1500 iki 4000. Pagėgiai augo neįtikėtinais tempais - tapo apskrities centru, vėliau buvo statomi kaip anuomet sakydavo „moderniški“ pastatai: veikė 3 bankai, 3 viešbučiai, kelios parduotuvės, knygynas, keli gydytojų kabinetai, biblioteka. Penktadieniais vykdavo dideli arklių turgūs.

 


Kristijono Donelaičio gimnazija laikyta didžiausia Lietuvoje
Tarpukariu Pagėgiuose pastatoma ir Kristijono Donelaičio gimnazija, kuri manoma buvusi didžiausia to meto Lietuvoje. Gimnazijos projekto autoriai - Paryžiaus Dailės akademijos auklėtinis - dailininikas ir režisierius Adomas Brakas bei architektas Kazimieras Maskvitaitis. „Spaudoje buvo rašoma, kad mokyklos atidaryme dalyvavo daug kilmingų žmonių, nes ši gimnazija buvo įvardinama kaip didžiausia Klaipėdos krašte ir net visoje Lietuvoje“ – pasakoja Pagėgių Kultūros centro vadovė Svetlana Jašinskienė.


1932-aisiais metais gimnazijoje dirbo 20 mokytojų. Būtent ši mokykla spaudoje vadinama svarbiausiu švietimo židiniu visai apylinkei. „Lietuviškos kalbos į šią gimnaziją mokytis vežė net ir vokiečius iš Tilžės. Čia dirbo virš 20 pedagogų, o jų išsilavinimo lygis buvo labai aukštas. To meto spauda rašė, kad gimnazija turėjo tris klases. Iš viso  800 mokinių, iš kurių apie 75% - apylinkės ūkininkų vaikai“ – tikina S. Jašinskienė.



„Pagėgiai buvo vienintelis sėkmingos Klaipėdos krašto lituanizacijos atvejis, prie kurio prisidėjo tai, kad buvo pastatyta Kristijono Donelaičio gimnazija ir buvo įsteigta vienintelė Klaipėdos krašte viešoji lietuviška biblioteka“ – pasakoja VDU istorikas doc. dr. K. Antanaitis.


Sovietmečiu gimnazijoje veikė vaikų namai, atgavus nepriklausomybę – muzikos mokykla, o šiuo metu čia įsikūrusi ir Pagėgių savivaldybė. Mokyklos salėje išliko autentiškas interjeras. Čia  tarpukariu vykdavo ir valstybinio teatro gastrolės. Salėje galėdavo sėdėti apie 1000 žmonių. Šioje gimnazijoje mokėsi  garsūs Lietuvos  poetai, karo metais pasitraukę į vakarus: Henrikas Nagys, Irena Aldona Nasvytytė ir Algimantas Mackus. „Kad tokiam gražiam pastate įsikūrė valdiškos įmonės, man truputėlį gaila ir skaudu. Tokiai istorinei pastato dvasiai turėtų skambėti muzika, čia turėtų būti rengiamos parodos” – apmaudo dėl netinkamai išnaudojamų patalpų neslepia Pagėgių Kultūros centro vadovė Svetlana Jašinskienė.

 


Pirmoji Pagėgiuose - šv. kryžiaus katalikų bažnyčia
Gimnazijos kaimynystėje tarpukariu pastatoma pirmoji Pagėgiuose katalikų bažnyčia. Šiandien išlikusi tik jos varpinė -  pati bažnyčia, kurios statybos užtruko net 12 metų buvo nugriauta sovietmečiu. Manona, kad varpinė buvo palikta kaip gaisrinės žarnų džiovykla arba - apžvalgos bokštas.



Pagėgių bendruomenės pirmininkas Edmundas Inčius gimė ir užaugo Pagėgiuose, todėl puikiai prisimena ne tik nugriautą  bažnyčią, bet ir geležinkelį, kurio linija buvo nutiesta iš Tilžės į Klaipėdą (tuometinį Memelį) dar 19 amžiaus pabaigoje. „Ant bėgių buvo žaidžiamas žaidimas, kuomet iš buvusios gimnazijos mes, vaikai, eidavome į šalimais esantį mišką riešutauti. Riešutų prisirinkę mes sėsdavome ant geležinkelio bėgių ir su akmenukais juos daužydavome“ – atmena Edmundas.

 


Pagėgiuose lankėsi ir žymus lakūnas Feliksas Vaitkus
Pagėgių krašto istorija mena ir iškilias tarpukario asmenybes. 1935 metų rudenį, Pagėgių geležinkelio stotyje, Lietuvos visuomenė iškilmingai sutiko Amerikos lietuvį Feliksą Vaitkų, bandžiusį pakartoti Dariaus ir Girėno skrydį per Atlantą. 1935 metų rugsėjo 21 dieną iš Niujorko aerodromo „Lituanica II“ pakilo skrydžiui per Atlantą ir ketino be nutūpimo pasiekti Kauną. Tačiau sugedus lėktuvui skrendant iš Airijos per Vokietiją, F.Vaitkui teko atgal keliauti traukiniu per Lietuvą - čia jis lankėsi pirmą ir vienintelį kartą. Vokietijos-Lietuvos pasienyje, Pagėgiuose, Felikso traukinys stovėjo net 35 minutes, buvo suruoštos F.Vaitkaus sutikimo iškilmės.

Įtempti santykiai tarp katalikų ir liuteronų
Laida „Stop juosta“ taip pat aplankys evangelikų liuteronų bažnyčią, kuri buvo pastatyta 1938 metais. Sunku patikėti, bet iki tol pagėgiškiai-liuteronai, kurių dauguma buvo, ar bent laikė save vokiečiais, melstis važiuodavo netoli - į Tilžę. „Tarp protestantų ir katalikų ypatingų konfliktų jau nebuvo. Tačiau teigti, kad jie gerai sugyveno būtų netikslu. Dauguma galvojo, kad jeigu tu esi liuteronas – vis tiek keliausi į pragarą“ – teigia VDU istorikas, doc. dr. Kastytis Antanaitis.


Pradžioje Liuteronų bažnyčiai buvo pastatytas paprastas stačiakampis namas, su arkiniais langais. Po to pastatytas bokštas, į jį buvo įkeltI du garsiojoje Apoldos varpų liejykloje, Tiuringijoje, išlietI varpai. Bažnyčios balkone – vokiečių padovanoti nauji vargonai, kurių derinti atvyksta meistras iš Vokietijos. Sovietmečiu Evangelikų liuteronų bažnyčia buvo paversta grūdų sandėliu, bokštas nugriautas. Čia ėmė veikti kino teatras „Komjaunuolis“. Šiandien bažnyčioje vėl vyksta pamaldos,  gieda chorai.



Vilą Pagėgiuose turėjęs ir Antanas Smetona
Laidos „Stop juosta“ kūrybinė komanda taip pat aplankys ir Žemaičių gatvę. Čia tarpukariu išdygo ne viena vila. Sklinda gandai, kad viena iš jų priklausė Antanui Smetonai. Esą dėl ant jos esančių inicialių „A.S“. Manoma, kad  vos per vienus metus, 4-ojo dešimtmečio viduryje Pagėgiuose pastatyta beveik 40 naujų namų. „Visuose namuose laiptinės – autentiškos. Čia vis dar gyvena visos buvusių gyventojų paslaptys“ – pasakoja S. Jašinskienė.

 


Į pagalbą dėl Tilžės sutarties išsikvietė karalienę Luizę
Laidos pabaigoje aplankysime simbolinę vietą  – karalienės Luizės tiltą per Nemuną. Medinis tiltas buvo pastatytas dar XVI amžiuje, tačiau po 200 metų sudegintas - siekiant sutrukdyti Napoleono armijai. Todėl garsioji Tilžės taikos sutartis tarp Prūsijos ir Prancūzijos vadovų buvo pasirašyta Nemuno viduryje – plūduriuojant ant plausto. „Deryboms vykstant, Prūsijos pusė ieškojo kaip galėtų suminkštinti Napoleono širdį - iš Klaipėdos buvo iškviesta net karalienė Luizė, kad derėtųsi su Napoleonu. Tiesa, yra išlikęs Napoleono laiškas žmonai, kuriame jis rašo, kad Luizės gražumas nuo jo nutekėjo kaip nuo žąsies vanduo. Reikia suprasti, kad jis žmoną tikino, kad ši jo nesužavėjo ir kad tarp karalienės bei Napoleono nieko neįvyko” - pasakoja VDU istorikas doc. dr. Vytenis Almonaitis.



Pagėgiškių charakterio subtilybės
Mažojoje Lietuvoje susipynė skirtingų tautų bei santvarkų istorijos, kurios  veikė ir lietuvninikų būdą. „Pagėgiškiai - uždari žmonės. Tą lietuvininkų bruožą jie yra išsaugoję. Pirmą kartą pagėgiškis į tave pažiūri, patyrinėja, kitą kartą nusišypso, o tik vėliau gali tapti tavo draugu“ – miestiečių charakterio ypatumus atskleidžia S. Jašinskienė.

 


Amžininkė Zelma, kalbanti nykstančia lietuvninkų tarme
90 – metė amžininkė Zelma Paliukienė, gimusi Tauragės rajone, nutekėjo į Pagėgius ir čia gyvena jau 70 metų. Jos tėvai – evangelikai, mama tikra vokietė, o tėvas – žemaitis. Zelma kalba vietine lietuvninkų tarme. Iki šiol šiek tiek supranta vokiškai. Laidoje pašnekovė atskleis, kodėl didžioji dalis Zelmos šeimos karo metais pasitraukė į Vokietiją, kaip ši susipažino su savo vyru bei kas yra liociai.
 


Apie tai, kaip Pagėgiai iš karčiamos tapo tikru miestu, kaip skamba lietuvninkų tarmė bei kaip susidraugauti su pagėgiškiais sužinosite jau šį sekmadienį, 13:00 laidoje „Stop juosta“ per LRT Plius kanalą. Kviečiame žiūrėti!

 


Trumpas aprašas:
Šios savaitės laidos „Stop juosta“ maršrutas nr. 71 – Pagėgiai, kuriame su miesto kultūros centro vadove Svetlana Jašinskiene, VDU istorikais doc. dr. Kastyčiu Antanaičiu bei doc. dr. Vyteniu Almonaičiu, Pagėgių bendruomenės pirmininku Edmundu Inčiumi ir amžininke Zelma Paliukiene tyrinėsime miesto istoriją ir išskirtinę modernistinę architektūrą. Aplankysime Kristijono Donelaičio gimnazijos rūmus, Švento kryžiaus katalikų bažnyčios varpinę, evangelikų liuteronų bažnyčią, senamiestį, pagrindines miesto gatves, karalienės Luizos tiltą per Nemuną ir daug kitų unikalių pastatų. Taip pat aplankysime amžininkę Zelmą Paliukienę bei Pagėgių moksleivius, kalbančius vietine, sparčiai nykstančia lietuvninkų kalba.


Laidą „Stop juosta“ žiūrėkite sekmadienį, sausio 20 d. 13.00 val., per LRT Plius.

 

 
 
Contact form

Šios dienos vardadieniai